Štai toks straipsnio pavadinimas pasitiko skaitytojus žurnale „Mokslas ir Gyvenimas“, kuris buvo išleistas 1967 m. Maniau, kad tokiais metais apie elektromobilius net tik, kad labai mažai kas žinojo, bet ir nebuvo jokios informacijos spaudoje. Pasirodo, kad klydau. Patalpinu visą straipsnį, kuris buvo išspausdintas tuo metu.
Jau dabar kai kuriuose didmiesčiuose labai keblu, o ilgainiui pasidarys neįmanoma naudotis įprastiniais automobiliais. Jie tampa tiesiog „rykšte” — sudaro gatvėse spūstį, nėra kur jų pastatyti, užteršia orą. Tyrinėtojų dėmesys jau senokai nukreiptas i elektromobilį. JAV ypač sparčiai žengiama į priekį, ruošiant komercinio tipo elektromobilius.
Įprastinių švino akumuliatorių baterijos, aprūpinančios elektros energija visas automašinas, labai sunkios, svarbiausia, jų talpumas nedidelis (talpumas — energijos kiekio santykis su svoriu; jis neprašoka 20 vatvalandžių kilogramui). Elektromobilis su tokiais akumuliatoriais, vieną karta juos pakrovus, mieste, gali nuvažiuoti ne daugiau kaip 30 km. Naudojant tobulesnius nikelio-kadmio akumuliatorius, galima nuvažiuoti dvigubai didesnį atstumą: 60 km mieste ar daugiau kaip 100 km užmiesčio plentais. Tuo tarpu sidabro-cinko akumuliatoriai yra dar talpesni. Jų vieno pakrovimo uženka 160 km atviro kelio. Tačiau pastarieji įtaisai per brangūs.
Inžinieriai susidomėjo racionalesniais elektros srovės šaltiniais. Bene daugiausia žadantys yra kuro elementai, plačiai naudojami astronautikoje. Jau dabar jų talpumas 10 kartų didesnis, negu švino akumuliatorių. Čia „kuras”, jeigu jį taip galima pavadinti, yra vandenilis, o deguonis imamas tiesiog iš oro. Taigi elektromobiliui varyti būtų naudojamas vandenilis. Šios dujos gaminamos pramoniniu būdu, nėra brangios, bet nepilnai išspręstas jų gabenimo elektromobilyje klausimas. Specialistų nuomone, skystas vandenilis, naudojamas kosminėse raketose, gaisro ir sprogimo atžvilgiu vis dėlto mažiau pavojingas, negu įprastinis benzinas.
Los Andžele konstruojami autobusai, aprūpinti kuro elementais. Šis miestas oro užteršimo atžvilgiu yra pasiekęs pasaulinį rekordą, todėl elektromobilių klausimas čia ypač aktualus. Panašūs vandeniliu maitinami autobusai bandomi ir Švedijoje.
Vandenilio-deguonies elementai vis dėlto dar gana brangūs. Jie gimė kartu su kosminės erdvės įsisavinimu ir toliau, suprantama, tobulės. Reikia tikėtis, kad po metų kitų jie taps gera priemone elektromobiliams varyti. Pasiėmus skysto vandenilio, bus galima nuvažiuoti ne mažesnį atstumą, kaip ir benzinu varomais šiandieniniais automobiliais.
Yra taip pat kitų elektros energijos šaltinių, kurie gal bus dar greičiau pritaikyti elektromobiliams: oro elementas ir natrio-sieros elementas. Natrio-sieros baterijų talpumas 15 kartų didesnis, negu švino baterijų. Tatai visai naujas atradimas. Daugiausia žadanti sistema po kuro elemento — tai reversinis oro elementas. Jame oksidavimui tiesiogiai naudojamas oro deguonis. Elektrodų metalas — cinkas. Oras siurbliu varomas pro elektrodus, ir del elektrocheminės reakcijos tarp oro deguonies ir cinko atsiranda srovė. Reakcijos produktas, smulkutės cinko oksido dulkės, patenka į orą-elektrolitą ir grįžta į specialų talpintuvą. Baterija pakraunama, prijungiant ją prie nuolatinės srovės šaltinio. Oro elemento talpumas — apie 120 Wh, arba penkis kartus didesnis, negu švino akumuliatoriaus. Tikimasi pasiekti dar didesnį talpumą. Elektromobilis su 200 Wh baterija galėtų nuvažiuoti maždaug 500 km, važiuodamas 90 km/val greiciu, arba 250 km, važiuodamas 145 km/val greičiu.
Baterijų problemą artimoje ateityje tikimasi išspręsti. Lieka sukonstruoti kuo racionalesnio tipo elektromobilius, o pirmiausia — elektromotorus. Iki šiol labai didelė kliūtis buvo motorų svoris. Bet dabar jau gaminami motorai, kuriuose vieną kilogramą svorio atitinka viena arklio jėga. Daugiausia naudojama sistema, tur būt, bus keturi motorai, trumpomis kardaninėmis pavaromis sujungti su ratais. Keičiant srovės kryptį, motorai veiks kaip stabdžiai, o taip pat kaip dinamos baterijoms pakrauti. Svoriu ir dydžiu elektroautomobilis bus maždaug toks, kaip dabartiniai automobiliai.
Elektromobilį žymiai pigiau eksploatuoti. Elektromotorai daug patvaresni už vidaus degimo variklius. Mažiau reikės išlaidų „kurui”. Nebebus teršiamas miestų oras, bus mažiau triukšmo, nebereiks žiemą šildyti motoro.
