Visuomenės grupėms susiduriant su galvosūkiu, kaip sutaupyti pinigų energijos išlaidoms, gyventojai ir verslai raginami pasinaudoti beveik 1 mlrd. eurų investicijoms į nuosavas elektrines bei energijos vartojimo efektyvinimą.
Iš jų daugiau nei pusė – 608 mln. eurų ES lėšų – gyventojus ir įmones pasieks per artimiausius 1,5 metų, t.y., iki 2023 m. pabaigos. Likusioji – iki 2030 m.
Pirmieji kvietimai bus skelbiami dar šį mėnesį.
„Šiandienines energijos išteklių kainas pasaulinėse rinkose diktuoja ne rinka, o geopolitinės įtampos. Todėl sparti žaliosios energetikos plėtra Lietuvoje yra vienintelis tvarus kelias, siekiant mažinti elektros ir šildymo sąskaitas bei priklausomybę nuo elektros importo“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys, šiandien spaudos konferencijoje pristatęs planuojamus kvietimus ES kofinansavimui gyventojų ir verslų investicijoms į žaliąją energetiką.
Subsidijos gyventojams ir energetinėms bendrijoms
Namų ūkio energetinio savarankiškumo didinimui Energetikos ministerija skirs 389 mln. iki 2030 m., iš jų į 118,4 mln. gyventojai galės pretenduoti per artimiausius 1,5 metų. Kofinansavimo lėšomis bus remiamos gyventojų investicijos į saulės ir vėjo elektrines bei energijos kaupiklius (baterijas), pasenusių šildymo katilų keitimas į efektyvesnius, šilumos siurblių bei elektromobilių įkrovos stotelių įsirengimui, daugiabučių šilumos punktų renovacija.
Įsirengti ar įsigyti nuotolinę elektrinę bus skatinamos ir energetinės bendrijos (pilnas pavadinimas – atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos, AEIB) – joms iki 2023 m. skirta 52,2 mln. eurų. „Energetinės bendrijos – puikus įrankis energetikos kainų suvaldymui, todėl raginame savivaldybes kurti jas ir taip finansuoti socialiai jautrias gyventojų grupes: daugiavaikes šeimas, mažas pajamas gaunančius asmenis“, – sako energetikos ministras.
Subsidijos verslui
Spartesniam verslo perėjimui prie žaliosios energetikos iki 2030 m. skirta 234,1 mln. eurų. Iš jų 170,1 mln. eurų įmones pasieks iki 2023 m. pabaigos. Verslai bus skatinami elektrą savo reikmėms gamintis ir kaupti patys, taip pat didinti energijos vartojimo efektyvumą. Valstybės kofinansavimas bus skirtas ir privačių elektromobilių įkrovos stotelių integracijai, investuojantiems į žaliojo vandenilio gamybą, biometano gamybos įrenginius bei biodegalų gamybą.
Subsidijos viešajam sektoriui
Žaliosios energetikos plėtroje dalyvaus ir viešasis sektorius – jo energetiniam efektyvumui planuojama skirti 300,9 mln. eurų iki 2030, iš jų – 218,2 mln. eurų per artimiausius 1,5 metų. Planuojama, jog bus atnaujinta 42 km šilumos trasų, ruošiantis AEI šuoliui įrengta daugiau nei 100 tūkst. išmaniųjų skaitiklių, renovuota 372,6 kv. metrų energetinius nuostolius patiriančiuose viešuosiuose pastatuose. Dalis lėšų bus skiriama kogeneracinių elektrinių, šilumos ir karšto vandens apskaitos, šilumos gamybos įrenginių modernizavimui ir įrengimui, taip pat privačių elektromobilių įkrovos stotelių integracijai. Finansuojant tyrimus ir studijas, reikalingus jūrinio vėjo parko įrengimui, kitų metų pabaigoje planuojama būti atlikus didžiąją dalį pasirengimo darbų pirmajam jūros vėjo parkui Lietuvoje.
Seime – balsavimas dėl „Proveržio paketo“
Energetikos ministras taip pat pabrėžė, jog siekiant greitos žaliosios energetikos plėtros Lietuvoje, būtina mažinti biurokratinius ribojimus ir tobulinti teisinę bazę, taip pat – užtikrinti paramos investicijoms prieinamumą, mažesnes investicijų rizikas, lankstesnes sąlygas ir inovatyvius verslo modelius dalyvauti elektros energijos rinkoje.
Seimas jau artimiausiu metu balsuos dėl vadinamojo „Proveržio paketo“, kuriuo siekiama pašalinami perteklinius ribojimus saulės ir vėjo elektrinėms, taip pat sukurti palankias sąlygas gaminančių vartotojų skaičiaus augimui bei skatinti socialiai pažeidžiamiausius gyventojus burtis į energetines bendrijas.
Jei Seimas priims siūlomas pataisas, planuojama, jog 2030 m. Lietuva elektros poreikius užsitikrintų iš vietinės generacijos, 93 proc. jos būtų žalioji. Palyginimui, dabar ši dalis sudaro 64,3 proc. Bendra įrengtoji žaliosios energetikos galia Lietuvoje siektų 7 GW, iš jų 1,4 GW sugeneruotų jūros vėjo elektrinės, 3,6 – sausumos vėjo ir 2 GW – saulės elektrinės.
Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, pernai elektros energijos suvartojimas Lietuvoje buvo rekordinis ir sudarė beveik 12 TWh. Tačiau Lietuvoje sugeneruojama vos daugiau nei trečdalis jo energijos poreikio – 4,7 TWh.
Šių metų I ketv. Lietuva importavo 65 proc. elektros.
Energetikos ministerijos informacija.
